Nervų sistema yra kūno vidinė bendravimo sistema. Jis susideda iš daugelio nervų ląstelių. Nervų ląstelės ima informaciją per kūno jutimo pojūtį: liesti, skonį, kvapą, regėjimą ir garsą. Smegenys interpretuoja šiuos jutimo signalus, kad suprastų, kas vyksta išorėje ir kūno viduje. Tai leidžia asmeniui naudoti savo kūną bendrauti su aplinkine aplinka ir kontroliuoti jų kūno funkcijas.
Nervų sistema yra labai sudėtinga. Kiekvieną dieną mes remiame tai, kad padėtume mums likti sveiki ir saugūs. Kodėl turėtume vertinti mūsų nervų sistemą? Perskaitykite 10 įdomių faktų ir sužinosite, kodėl:
Kiekvieno žmogaus organizme yra milijardai nervinių ląstelių (neuronų). Smegenyse yra apie 100 milijardų, o nugaros smegenyse - 13,5 milijono. Kūno neuronai užsiima ir siunčia elektrinius ir cheminius signalus (elektrocheminę energiją) į kitus neuronus.
Neuronai gauna signalus trumpoje, antenoje panašiose dalyse, vadinamos dendritu, ir siunčia signalus kitiems neuronams su ilga kabeline dalimi, vadinama aksonu. Aksonas gali būti iki metro ilgio.
Kai kuriuose neuronuose aksonai yra padengti plonu riebalų sluoksniu, vadinamu mielinu, kuris veikia kaip izoliatorius. Tai padeda perduoti nervinius signalus arba impulsus, nukreiptus į ilgą aksoną. Pagrindinė neurono dalis vadinama ląstelės kūnu. Joje yra visos svarbios ląstelės dalys, leidžiančios tinkamai veikti.
Neuronai būna įvairių formų ir dydžių, priklausomai nuo to, kur jie yra kūne ir ką jie yra suplanuoti. Sensoriniai neuronai turi dendritus abiejuose galuose ir yra sujungti ilguoju aksonu, kurio viduryje yra ląstelių kūnas. Variklio neuronai turi ląstelių kūną viename gale ir dendritus kitame gale, su vidurine aksonu.
Yra keturi neuronų tipai:
Žmogaus nervų sistema suskirstyta į dvi dalis. Jie išsiskiria savo vieta kūne ir apima centrinę nervų sistemą (CNS) ir periferinę nervų sistemą (PNS).
CNS yra stuburo kaukolės ir stuburo kanale. Tai apima smegenų ir nugaros smegenų nervus. Visi likę nervai kitose kūno dalyse yra "PNS" dalis.
Kiekvieno žmogaus kūnas turi CNS ir PNS. Tačiau ji taip pat turi savanorišką ir nevalingą nervų sistemą. Kūno savanoriška (somatinė) nervų sistema kontroliuoja tai, ką žmogus žino ir gali kontroliuoti sąmoningai, pvz., Perkelia galvas, rankas, kojas ar kitas kūno dalis.
Kūno priverstinė (vegetatyvinė ar automatinė) nervų sistema kontroliuoja organizmo procesus, kuriuos asmuo sąmoningai nekontroliuoja. Jis visada aktyvus ir reguliuoja žmogaus širdies ritmą, kvėpavimą, medžiagų apykaitą, be kitų svarbių kūno procesų.
CNS ir PNS abu yra savanoriškos ir priverstinės dalys. Šios dalys yra susietos CNS, bet ne PNS, kur jie paprastai būna skirtingose kūno dalyse. Nepageidaujama PNS dalis apima simpatinę, parasimpatinę ir entero nervų sistemą.
Simpatinė nervų sistema sako kūnui pasiruošti fizinei ir psichinei veiklai. Tai sukelia širdį įveikti sunkiau ir greičiau ir atveria kvėpavimo takus lengvai kvėpuoti. Ji taip pat laikinai sustabdo virškinimą, todėl organizmas gali sutelkti dėmesį į greitą veikimą.
Parasimpatinė nervų sistema kontroliuoja kūno funkcijas, kai žmogus ramybės būsenoje. Kai kurios jo veiklos rūšys yra virškinimo stimuliavimas, metabolizmo aktyvinimas ir kūno atpalaidavimas.
Kūnas turi savo nervų sistemą, kuri tik kontroliuoja žarną. Intestrinė nervų sistema automatiškai reguliuoja žarnyno judesius kaip virškinimo dalį.
Mokslininkai dabar kuria būdus, kaip "įsilaužti"? į imuninę sistemą, įgydama gebėjimą kontroliuoti smegenų ląsteles šviesos blykste. Ląstelės gali būti užprogramuotos reaguoti į šviesą per genetinius pokyčius.
Įsilaužimas gali padėti mokslininkams sužinoti apie skirtingų neuronų grupių funkcijas. Jie vienu metu gali suaktyvinti kelias smegenų ląsteles ir stebėti jų poveikį organizmui.