Jūsų smegenyse ir nugaros smegenyse yra erdvės, kuriose yra smegenų skysčio. Tai skystis, kuris padeda apsaugoti smegenis ir nugaros smegenis nuo sužalojimų ir toksinų infekcijos. Šios erdvės vadinamos skilvelėmis, kai jos yra smegenyse ir nugaros smegenyse. Ependimoma yra retas navikas, kuris susidaro iš šių erdvių pamušalelių.
Priklausomai nuo jo vietos ir agresyvumo, ependimoma bus klasifikuojama kaip viena iš trijų pagrindinių tipų:
Ependimomos yra reti, kiekvienais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose suaugusiesiems ir vaikams pranešama tik apie 200 naujų atvejų. Vaikams augliai yra daug dažnesni nei suaugusiesiems, daugumai navikų atsiranda kūdikiams ir mažiems vaikams.
Kaip ir daugumoje smegenų navikų, nėra jokių žinomų priežasčių dėl ependimomų. Tyrėjai pastebėjo, kad ependimomai dažniausiai būna suskirstyti į šeimas, todėl gali būti paveldima rizika. Be to, nugaros smegenų ependimomos dažniau pasitaiko žmonėms, sergantiems 2 tipo neurofibromatozės (NF2), būklę, kai nervingoje sistemoje auga nemalonūs navikai.
Viena iš pagrindinių ependimomų simptomų yra smegenų spaudimas, kuris sukelia galvos skausmą. Dažniausiai jūs jaučiate šiuos galvos skausmus, kai pirmą kartą atsibunda ryte. Vaikai su ependimomis taip pat gali pasireikšti hidrocefalija, skysčių susikaupimu smegenyse. Dėl to gali padidėti kūdikių galvos dydis.
Kiti ependimomų simptomai yra:
Apie 90 proc. Vaikų ependimomų yra smegenyse. Dauguma ependimomų suaugusiesiems yra stuburo dalyje. Spinaliniai navikai gali sukelti nugaros skausmus ir skausmą bei dilgčiojimą kojose.
Diagnozuojant ependimomą gali prireikti kelių testų. Jūsų gydytojas pradės tikrinant simptomus ir ligos istoriją. Turėsite fizinį tyrimą, kuris turėtų apimti jūsų refleksų testą, koordinavimą, akių ir veido judesius bei raumenų jėgą.
Kiti bandymai apima:
Pirmoji ependimmo gydymo galimybė yra neurochirurgija. Tikslas yra pašalinti kuo daugiau naviko. Kartais naviko vieta gali padaryti tai neįmanoma.
Jei yra hidrocefalija, chirurgas gali implantuoti šuntą smegenyse, kad padėtų nutekėti smegenų skysčio perteklių. Šuntas yra vamzdelis, kuris skysčio perneša iš smegenų. Daugeliu atvejų skystis nukreipiamas į pilvą, kur jis nekenksmingai įsiskverbia į kūną.
Gydytojas gali naudoti spindulinę terapiją, kad sumažintų naviką, jei chirurgija negalėtų jos visiškai pašalinti. Labai tikslinės spinduliuotės spinduliai gali pasiekti naviką, nepakenkiant audiniui aplink jį. Prieš operaciją žmogus gali vartoti chemoterapijos vaistus, kad sumažintų naviką.
Jei vėžys plinta, radioterapija ar chemoterapija gali būti geriausias pasirinkimas. Gydymas iš dalies priklausys nuo amžiaus, kai asmuo ependimomas. Kiti veiksniai apima vėžio vietą ir bendrą asmens sveikatą.
Išgydymas nuo vėžio gydymo gali būti ilga ir sudėtinga patirtis.
Chemoterapija gali palikti silpną ir sergančiam žmogui skrandį. Neurochirurgija kartais palieka žmones jaustis blogiau, nei jie darė prieš operaciją. Nenuostabu jausti nuovargį, painiavą, silpnumą ir svaigimą.
Jei operacija buvo sėkminga, tačiau šie jausmai ilgainiui turėtų sumažėti.
Jei auglys gali būti visiškai pašalintas, gydymo kursas yra apie 65 proc. Tačiau vėliau gali atsirasti naujų ependymomų. Pasikartojančias ependimomas gali būti sunku gydyti. Kažkas, turintis miksopapilio ependimomą, linkęs geriau prognozuoti negu kažkieną su klasikine ar anaplastine ependimomos rūšimi. Suaugusiesiems paprastai būdinga geresnė prognozė nei vaikams.
Tačiau gerai gydant apie 82 proc. Žmonių, turinčių ependimomą, išgyvena ne mažiau kaip penkerius metus. Taip pat vyksta klinikiniai tyrimai, kuriuose tiriami nauji gydymo būdai ir nagrinėjama, kaip ilgalaikis gydymo poveikis gali būti sumažintas.